Estijoje degtinės gamybos pradžia laikomi 1485 metai. Tais metais Talino Didžiosios gildijos aludarių kompanijos įstatuose užfiksuotas pirmasis rašytinis dokumentas.

XV-XVII amžiuje degtinės varymas buvo tik miesto gyventojų pajamų šaltinis, žemesnioji klasė tuo užsiimti negalėjo.

Kadangi degtinės varymui reikėjo daug žaliavų, susidarydavo jų likučiai ir mieste, tai keldavo gaisro pavojų. Dėl to spirito gamyba išplito kaimo vietovėse. Gamyba užsiėmė tiek dvarininkai, tiek iš pradžių ir valstiečiai.

XVII amžiaus viduryje valstiečiams buvo uždrausta gaminti degtinę. Tai tapo dvarininkijos privilegija. Degtinė buvo gaminama savo reikmėms, pardavimui vietinėse karčiamose ir eksportavimui.

XVIII-XIX amžiuje buvo pirmasis Estijos spirito varymo aukso amžius – didžioji Rusijos imperija, ypač nauja ir auganti jos sostinė Sankt Peterburgas, pageidavo degtinės daugiau, negu maža Estija sugebėdavo pagaminti.

XIX amžiaus antroje pusėje madingi spirito fabrikai palengva išstūmė spirito gamybą iš dvarų virtuvių.

Jaunos Estijos Respublikos didžiausia su spiritu susijusi sėkmės istorija buvo degtinės vežimas kontrabanda į Suomiją. Tarybiniais laikais estiškas spiritas tekėjo daugiausiai į rytų pusę, į Leningradą, kur iš jo gamino visame pasaulyje žinomą Stolichnaya Vodka.

Šiandien Estijos spiritui visi keliai atviri, o mūsų degtinės unikalumas, pažįstamas Estonian vodka vardu, gavęs to vertą pripažinimą visoje Europos Sąjungoje.